Peržiūrėti šaltinį Egiptiečių mitologija

{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Senovės Egiptas}}
[[Vaizdas:Egypt.Ptah.01.png|thumb|left|[[Ptachas]]]]
'''Egiptiečių mitologija''' (arba '''egiptiečių religija''') vadinami [[Senovės Egiptas|Egipto]] gyventojų tikėjimai iki [[krikščionybė]]s ir [[islamas|islamo]] pasirodymo. Laikotarpis, kuriame kūrėsi ir vystėsi egiptiečių mitologija apima maždaug 5 tūkstančius metų, todėl pati [[mitologija]] per šį laikotarpį gerokai keitėsi.


Po Šiaurės [[Afrika|Afrikos]] dykumų susidarymo, [[Sachara|Sacharos dykumoje]] buvusių ir V tūkstantmetyje pr. m. e. išnykusių [[oazė|oazių]] gyventojai medžiotojai ir rinkėjai persikėlė į [[Nilas|Nilo]] slėnį ir tapo sėsliais žemdirbiais. Stepių klajoklių [[totemizmas|totemistinė religija]] susijungė su vietine žemdirbių [[religija]] ir su ja susimaišė. Kaip ir kitose senovės kultūrose ikidinastiniame Egipte beveik kiekviename kaime buvo tikima vienu ar keliais skirtingais [[dievas|dievais]]. Atsirandant dalinėms karalystėms tikėjimai plito į aplinkines gyvenvietes ir formavosi įvairių religinių tikėjimų konglomeratai. Iš jų laikui bėgant susiformavo dabar žinoma Egipto mitologija su didele dievų įvairove.

== Dievai ==
[[Vaizdas:Thoth.jpg|thumb|left|120px|[[Totas]]]]
Egiptiečių religija buvo [[Politeizmas|politeistinė]], jie turėjo daugiau nei 2000 dievų (žr. [[egiptiečių dievai]]). Kiekvienas dievas buvo atsakingas už tam tikrą gyvenimo sritį: saulės dievas [[Amonas Ra]] ilgainiui tapo vyriausiuoju Egipto dievu, mirusiuosius globojo dievas [[Anubis]], dangaus dievas buvo [[Horas]], vaisingumo ir anapusinio pasaulio – [[Ozyris]] ir t. t. Egiptiečių dievai buvo zoomorfinio pavidalo, t. y. jie vaizduojami žmogaus kūnu ir gyvūno galva (pvz., Anubis buvo vaizduojamas su [[šakalas|šakalo]] galva, dangaus deivė [[Hator]] – su [[karvė]]s galva ir t. t.). Egiptiečiai garbino ir gyvūnus: šventąjį jautį [[Apis|Apį]], [[katė|kates]], [[Gyvatės|gyvates]], [[krokodilas|krokodilus]], vabalus [[skarabėjas|skarabėjus]] ir kt. Kadangi egiptiečiai tikėjo, jog siela sugrįžta į kūną žmogui mirus, tai kūnus balzamavo norėdami išsaugoti.

Priklausomai nuo to, iš kurio regiono buvo kilę Aukštutinio ir Žemutinio, o vėliau ir suvienyto Egipto karalių dinastijos, politinės situacijos ir dominuojančios grupės Egipto dievų svarba keisdavosi. Ilgainiui išsikristalizavo penkios pagrindinės regioninės dievų grupės:
{{Eneados dievai}}
* devyni dievai ([[Eneada|Eneados dievai]]) [[Heliopolis|Heliopolyje]] su pagrindiniu dievu [[Atumas|Atumu]];
* aštuoni dievai ([[Ogdoad]]os dievai) Hermopolyje su pagrindiniu dievu [[Ra]];
* [[triada]] [[Chnumas]]-[[Sati (egiptiečių mitologija)|Sati]]-[[Anuketė]] iš Elefantinos su pagrindiniu dievu Chnumu;
* triada [[Amonas]]-[[Muta]]-[[Chonsas]] [[Tėbai (Egiptas)|Tėbuose]] su pagrindiniu dievu Amonu;
* triada [[Pta]]-[[Sekhmeta]]-[[Atumas]] [[Memfis|Memfyje]] su pagrindiniu dievu Pta.

Keičiantis valdančioms grupuotėms tikėjimai būdavo apjungiami ir konsoliduojami.

Egiptiečių religijos paradoksas – jos vidinių prieštaravimų natūralus suvokimas. Kiekvienas miestas ar net kiekviena šventykla turėjo savo dievus ir net tiems patiems dievams suteikdavo visiškai skirtingas funkcijas ir kilmę. Bet, kiek galima spręsti pagal išlikusius šaltinius, tokie prieštaravimai nekėlė egiptiečiams jokio diskomforto, netgi priešingai, [[faraonas|faraonui]] Echnatonui (Amenchotepui IV) įvedus vienatinio dievo [[Atonas|Atono]] (Saulės disko) reformą ir panaikinus senuosius dievus, kilo didžiulis pasipriešinimas.

== Atono Kultas ==

[[Vaizdas:Aten.svg|325px|thumb|Atonas kaip saulės diskas]]

[[Atonas]] kaip vienas iš saulės dievo vardų bei įvaizdžių gyvavo ir senaisiais laikais, dar prieš Echnatono reformą. Tačiau jam tiek dėmesio nebuvo skiriama.
XVIII dinastijos pabaigoje Amono žyniai, ypač Karnako Amono žyniai, ėmė savo rankose laikyti labai didelę galią, todėl faraono valdžia palaipsniui ėmė silpti. Faraonoas Amenchotepas III rėmė Amono žynius funduodamas Karnako bei Luksoro šventyklas. Amono žynių galia taip išaugo, kad jie pradėjo konkuruoti su pačiu faraonu. Buvo sakoma, kad Egiptą valdo ne faraonai, o Amono garbintojai.

Tuo tarpu į sostą sėdus Amenchotepo III ir Tijos sūnui Amenchotepui IV Amonas buvo uždraustas, o Atonas imtas garbinti.
Reformos metu faraonas su karaliene Nefertite (taip pat gavusia faraonės statusą) patys atnašaudavo aukas dievui Atonui, amžinajam saulės diskui, kuris ikonografijoje vaizduojamas savo spinduliais besibaigiančiais rankomis glostąs karališkąją šeimą, todėl žmonės turėjo garbinti faraoną bei jo žmoną, kaip gyvuosius dievus, kad šie galėtų atnašauti aukas Atonui. Aišku, senasis kultas nebuvo taip stipriai suvaržytas, nes daugelis paprastų žmonių, netgi didikų savo namuose vis tiek laikė slaptus altorėlius dievams Ozyriui, Bastetai, Besui ir pan. Amenchotepas IV pasikeitė vardą į Echnatonas („mylintis Atoną“), todėl visų egiptiečių vardų galūnės besibaigiančios „Amonu“ buvo pervadintos į „Atonas“. Pvz, jei žmogus turėjo vardą Meritamone, tai naujosios religijos eigoje tapo Meritatone.
Mirus Echnatonui jo sūnus Tutanchamonas sugražino senąją religiją. Žmonėms vėl leista atstatyti sugriautas senųjų dievų šventyklas ir garbinti Karnako Amoną.
{{Egipto mitologija}}
[[Kategorija:Egiptiečių mitologija| ]]<noinclude>

<small>This page was moved from [[wikipedia:lt:Egiptiečių mitologija]]. It's edit history can be viewed at [[Egiptiečių mitologija/edithistory]]</small></noinclude>