Dagonas

Iš Logos.
22:07, 11 lapkričio 2020 versija, sukurta Žmuo (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Dagonas arba Daganas – dievas vakarų semitų mitologijoje; siejamas su javais. Ilgainiui šios dievybės kultas plačiai išplito Artimuosiuose Rytuose – Mesopotamijoje ir kitur. Dievavardžio kilmė neaiški, žodis dagan ugaritų ir hebrajų kalbose yra bendrinis daiktavardis, reiškiantis javai. Kai kada Dagonas laikytas ir arklo išradėju.[1]

Žinios apie Dagono kultą siekia III tūkst. pr. Kr. vidurį. Žinoma, kad tokia dievybė Maryje jau buvo garbinama 2500 m. pr. Kr., Ebloje – apie 2300 m. pr. Kr., o Ugarite – apytikriai tūkstantmečiu vėliau. Dagono kultas nemažą svarbą įgavo ir Mesopotamijos regione: Akado imperijos valdovai Sargonas bei Naram-Sinas (jo anūkas) tvirtino, kad užkariauti žemes jiems padėjęs dievas Dagonas. Galiausiai Dagonas tapo aukščiausiąja filistinų dievybe (kada tai įvyko, nėra aišku).[1]

Viena svarbiausių dievybių Dagonas buvo laikomas ir Ugarite: čia jis laikytas Baalo (Hadado) tėvu, antruoju pagal svarbą po Elo – aukščiausiojo dievo ugaritų panteone. Nepaisant to, ugaritų mituose didesnio vaidmens Dagonas neatlieka. Apie 1500 m. pr. Kr. Dagono, kaip augmenijos dievybės, funkcijas iš esmės jau buvo perėmęs dievas Baalas.[1]

Esama tradicijos, pagal kurią Dagonas buvęs žuvies pavidalo; ši tradicija siekia bent jau IV a. po Kr., tačiau, kaip teigiama, ji neturinti pagrindo.[1]

Biblijoje

Senajame Testamente, Jozuės knygos 15 skyriuje, minima Bet-Dagono gyvenvietė, atitekusi Judo giminei. 1 Samuelio knygos 5 skyriuje minima, kad filistinai, paėmę į nelaisvę Sandoros skrynią, nugabeno ją nuo Eben-Ezerio į Ašdodą, o ten įnešė ją į šiame mieste stovėjusią Dagono šventyklą ir pastatė šalia Dagono. Pasakojama, kad atsikėlę anksti kitą rytą, Ašdodo gyventojai rado Dagoną gulintį kniūbsčią žemėje prieš Sandoros skrynią. Filistinai Dagoną pakėlę ir pastatę atgal į vietą, tačiau kitą rytą Dagonas ir vėl buvo pargriuvęs kniūbsčias priešais Sandoros skrynią. Be to, pasak Biblijos, Dagono galva ir abi rankos buvo nukirstos ir gulėjo ant slenksčio, tebuvo likęs tik jo liemuo. Esą dėl to iki šios dienos "Dagono kunigai ir visi, einantys į Dagono šventyklą, neužmina Dagono slenksčio Ašdode".

Mesopotamijoje

Dagonas gana anksti pateko į šumerų panteoną, tačiau tebuvo antraeilė dievybė – dievo Enlilio palydovas. Dagono sutuoktine imta laikyti deivė Šala, kai kada sutuoktine laikyta ir Išhara.[1]

Minima, kad Hamurabis Mario miestą užkariavęs padedamas Dagono galybės. Dagoną jis įvardijo savo sutvėrėju. Tuo pat metu valdęs Asirijos karalius Šamši-Adadas I Terkoje Dagonui pastatydino E-kisiga šventyklą. Pavadinimas apytikriai reiškia „laidotuvių atnašų namai“. Šis karalius įvardijamas „Dagono garbintoju“.[1]

Dagonas minimas ir asirų poemoje. Joje pasakojama, kaip Dagonas drauge su Nergalu ir Misaru teisia mirusiuosius, kuomet šie patenka į požemio pasaulį. Babiloniečiai tikėjo, kad Dagonas požemio pasaulyje su savimi amžinais saitais susaistęs laikė septynis dievo Enmešaros vaikus.[1]

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 56. ISBN 978-0-292-70794-8.

Šio straipsnio tekstui taikoma Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International (CC BY-NC-SA 4.0) licencija.