Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zaratustra

Zaratustra – senovės persų pranašas ir filosofas, zoroastrizmo religijos pradininkas.

Paprastai manoma, kad Zaratustra gyveno maždaug XI ar X a. prieš mūsų erą. Visgi esama tyrinėtojų, kurie tvirtina, kad Zaratustra galėjo gyventi tarp 1750 ir 1500 pr. Kr. ar tarp 1400 ir 1200 pr. Kr. Pakistano ir Indijos parsai tradiciškai laiko jį gyvenus ne vėliau nei 600 m. pr. Kr. Gatos (himnai, kurių autorystė priskiriama Zaratustrai) yra liturginis zoroastrizmo pagrindas.

Gyvenimas

Kaip viena svarbiausių asmenybių pasaulio religijų istorijoje, Zaratustra susilaukė nemažai dėmesio dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, jis tapo legendine figūra, kaip tikima, susijusia su helenistinio laikotarpio Artimųjų Rytų ir Viduržemio regiono okultinėmis žiniomis bei maginėmis praktikomis. Kita vertus, Zaratustros monoteistinė Dievo koncepcija atkreipė šiuolaikinių religijos istorikų dėmesį. Jie svarsto apie sąsajas tarp Zaratustros mokymo ir judaizmo bei krikščionybės.

Nagrinėjant zoroastrizmą, susiduriama su keletu problemų, susijusių su šios religijos pradininku. Visų pirma, kyla klausimas, kuri zoroastrizmo dalis kilusi iš Zaratustros gentinės religijos ir kuri – paties Zaratustros mokymo. Kitas klausimas – kiek tiksliai Sasanidų laikotarpio (224–651 m.) zoroastrizmas atspindėjo Zaratustros mokymą. Kyla abejonių ir dėl Avestos (neskaitant Gatų) atitikimo originaliam pranašo mokymui.

Ankstyvasis gyvenimas

Zaratustra gimė šiaurės rytų Irane ar pietvakarių Afganistane Bronzos amžiaus kultūroje, kurios vienas iš bruožų – politeistinė religija. Jai buvo būdingas gyvūnų aukojimas ir ritualinis svaigiųjų medžiagų vartojimas. Ši religija buvo gan panaši į ankstyvąsias hinduizmo formas.

Apie Zaratustros gimimą ir ankstyvąjį gyvenimą žinoma menkai. Šis tas randama Gatose, pasak kurių, pranašas gimė Spitamos klane, tapo šventiku, turėjo žmoną, su kuria susilaukė trijų sūnų ir trijų dukterų.

Zaratustra atmetė Bronzos amžiaus iraniečių religiją su jos daugybe dievų ir engėjiška klasine struktūra, kurioje karviai ir karapanai (princai ir šventikai) kontroliavo paprastus žmones. Taip pat jis nepritarė gyvūnų aukojimams ir haliucinogeninio Haoma augalo vartojimui ritualuose.

Zaratustros regėjimas

Būdamas trylikos, Zaratustra, kaip teigiama, per ritualinę apsivalymo apeigą regėjo Dievą ir jo Ameša Spentas. Vizija radikaliai pakeitė jo požiūrį į pasaulį. Šio naujojo požiūrio Zaratustra bandė mokyti kitus žmones.

Zaratustra tikėjo esant vieną Dievą kūrėją ir mokė, kad tik jis vienas turėtų būti garbinamas. Be to, senosios religijos dievybes, daevas, Zaratustra laikė blogio dvasiomis. Angra Mainjus, Ahūros Mazdos (Dievo) priešininkas, Vendidade (viena Avestos dalių) vadinamas daevų daeva.

Vėlesnis gyvenimas

Zaratustros idėjos plito lėtai ir iš pradžių jis teturėjo vienintelį atsivertusįjį – pusbrolį Maidhjoimanhą.

Vietiniai religiniai autoritetai nepritarė jo idėjoms, nes jautė pavojų jų pačių tikėjimui, galiai ir ypač ritualams, kadangi Zaratustra mokė prieš perdėm ritualistines ceremonijas. Daugeliui eilinių žmonių buvo nepriimtinas daevų nužeminimas iki blogio dvasių.

Praėjus dvylikai metų, Zaratustra paliko namus, ieškodamas vietos, kuri būtų atviresnė jo idėjoms. Tokią vietą jis rado karaliaus Vištaspos šalyje (Baktrijoje).

Karalius ir karalienė Hutosa išgirdo Zaratustrą diskutuojant su tos žemės religiniais lyderiais ir nusprendė priimti pranašo idėjas ir paskelbti šį mokymą oficialia karalystės religija.[1]

Zaratustros mirtis neminima Avestoje, tačiau pagal vėlesnę tradiciją jis mirė sava mirtimi, sulaukęs 77 m.

Šaltiniai

  1. http://www.bbc.co.uk/religion/religions/zoroastrian/history/zoroaster_1.shtml