Samsonas

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search
Samsonas ir Dalila, dailininkas Antonijus van Dykas.

Samsonas (hebr. שִׁמְשׁוֹן, Šimšon – „atspindintis Saulę“) – Teisėjų knygoje minimas Izraelio teisėjas, pagarsėjęs kaip stipruolis. Prieš jam gimstant angelas pranešęs motinai, kad jis būsiąs pašvęstas Dievui kaip nazyras. Vienas iš nazyro įžadų – nesikirpti plaukų. Taip pat angelas pasakęs, kad Samsonui būsią lemta išgelbėti Izraelį nuo filistinų. Užaugęs Samsonas vienas puldavęs filistinus, nors savo tautos taip ir neišvadavęs.

Samsoną pražudė silpnybė moterims. Jis merginai filistinei Dalilai galų gale atskleidė savo jėgos paslaptį.

Samsonas buvo suimtas, plaukai (jo jėgos šaltinis) nukirpti, akys išdurtos, o pats įmestas į kalėjimą. Kai plaukai ėmė ataugti, pradėjo grįžti ir jėga. Šventės metu Samsonas buvo atvestas į filistinų šventyklą palinksminti miniai. Jis apglėbė dvi kolonas, laikiusias šventyklą, paprašė Dievą pagalbos ir iš visų jėgų jas supurtė. Pastatas griuvo palaidodamas Samsoną, filistinų vadus ir visus kitus ten buvusius žmones.[1]

Šaltiniai

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.