Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Religija (lot. religio – sąryšis) – viena iš visuomeninio suvokimo formų, sąlygojama antgamtiškumo egzistavimo tikėjimu (antgamtiška jėga ar asmenybe). Tai pagrindinis elementas ir požymis bet kurios religijos, kurią atstovauja tikintieji.

Kiti religijos apibrėžimai:

  • Gyvenimo būdas;
  • Aukščiausiųjų jėgų, kuriomis tiki žmogus, garbinimas. Tokiu atveju žmogus tiki jų realumu, mėgina bendrauti su jomis per maldas, aukas ir kitokias kulto formas;
  • Simbolių, moralės taisyklių, apeigų ir kultinių veiksmų sistema, kylanti iš būties santvarkos suvokimo.

Religinė pasaulio suvokimo sistema (pasaulėžiūra) remiasi tikėjimu ar mistine patirtimi, o ne duomenimis, kuriuos galima patikrinti moksliniais eksperimentais. Religija, kaip mokslas, tyrinėja tokius klausimus kaip gėris ir blogis, moralė, gyvenimo tikslas ir prasmė, t. t.

Religijų rūšys

Religijos skirstomos pagal įvairius kriterijus.

Daugybėje religinių pakraipų nuo senovės vyravo politeizmas – tikėjimas daugybe dievų. Tai, pavyzdžiui, senovės Egipto, Indijos, Graikijos religijos, actekai, majai, senovės germanai, baltų tikėjimai.

Monoteizmą praktikuojančių religijų nėra daug, žymiausios jų: krikščionybė, islamas, judaizmas ir zoroastrizmas. Čia tikima, kad visi dieviškieji pasireiškimai galų gale valdomos ir kontroliuojamos vieningos aukščiausiosios dievybės.

Egzistuoja religijos be dievo (ta prasme, kokia jį suvokia vakarų civilizaciją) – tikėjimas abstrakčiu idealu: budizmas, džainizmas.

Dažnai vienos religijos pasekėjai kitas religijas laiko pagoniškomis, sektantiškomis ar eretiškomis.

Dažnai prie religijų priskiriamas ir visokio antgamtiškumo neigimas – ateizmas.