Manjus

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search

Manjus (skr. मन्यु = manyú) – vedinėje mitologijoje laikomas įtūžio dievybe, įasmenintu įtūžiu (ypač Indros). Manjui skirtos „Rigvedos“ X.83 ir X.84 giesmės. Jis vadinamas Vritros ir Dasjaus nudobėju, priešų trempėju, ginkluotu vėzdu (vájra) ar pačiu Indros vėzdu. Jis yra karvedys, Marutų draugas, teikia gerybes, sergsti savo garbintojus. Manjus glaudžiai susijęs su „įkarščiu, kaitra“ (tápas).

Šatapatha Brahmanoje“ Manjus prilyginamas Rudrai – kai Pradžapačio ašaros nukritusios ant Manjaus, jis virtęs Rudra.[1]

Žodis manyu („tūžmas, siutas, ūpas“) kildinamas iš šaknies man-/manyate („mąstyti, (su)prasti, dvasiškai veikti“).[2] Jis susijęs su „Avestoje“ minimais žodžiais mainyus („dvasia“), dus-mainyu- („priešas, piktamintis“).

Šaltiniai

  1. Мифы народов мира. Манью , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. http://www.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de/scans/GRAScan/2014/web/webtc/servepdf.php?page=1005

This page was moved from wikipedia:lt:Manjus. It's edit history can be viewed at Manjus/edithistory