Liuteronybė

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search

Liuteronybė – viena iš pagrindinių protestantizmo krypčių. Jos išpažinėjai vadinami liuteronais arba evangelikais liuteronais. Liuteronybė susiformavo per reformaciją Vokietijoje XVI amžiuje. Liuteronybės pradininkas – Martynas Liuteris.

Liuteronybės dogmos remiasi Naujuoju Testamentu, tikėjimo pagrindai išdėstyti Liuterio Didžiajame ir Mažajame katekizmuose, P. Melanchtono Augsburgo išpažinime bei kituose teologiniuose traktatuose.

Liuteronai tiki, kad sielą išgelbėti galima be Bažnyčios, ne gerais darbais, o tikėjimu Jėzumi Kristumi. Pabrėžiama, kad visi žmonės yra iš prigimties nuodėmingi, linkę į blogį. Todėl, patys negalėdami išsigelbėti, turi siekti Dievo malonės. Tikėjimas turįs virsti vidiniu žmogaus įsitikinimu. Kad tai įvyktų, svarbu ne apeigos, o pamokslai. Bažnyčios, kaip dvasinės tikinčiųjų bendruomenės, vadovas – Jėzus Kristus. Liuteronai pripažįsta du sakramentuskrikštą ir eucharistiją. Sakramentai traktuojami kaip Dievo malonės ženklas, sutvirtinantis tikėjimą, bet pats savaime galios neturintis. Išsaugoti tie katalikybės atributai, kurie tiesiogiai neprieštarauja Naujajam Testamentui – kryžius, žvakės, vargonai, paveikslai.

Lietuvoje

Lietuvoje liuteronybė pradėjo plisti XVI a. pradžioje Vilniuje. Pirmasis ją skelbė Abraomas Kulvietis, kuris buvo studijavęs Vitenbergo universitete, klausęs M. Liuterio ir P. Melanchtono paskaitų. Tačiau plačiau liuteronybė nepaplito, nes jos veikėjai buvo persekiojami, tad daug jų pasitraukė į Prūsiją. 1544 m. liuteronybės platinimo ir dvasininkų rengimo tikslais įsteigtas Karaliaučiaus universitetas, kuriame profesoriavo A. Kulvietis, J. Zablockis, mokėsi J. Bretkūnas, M. Mažvydas. Martyno Mažvydo parengta ir 1547 m. išleista pirmoji lietuviška knyga – pirmasis lietuviškas evangelikų liuteronų katekizmas. Apie 1563 m. nuo evangelikų liuteronų atsiskyrė evangelikai reformatai (kalvinistai).

Prie liuteronybės plitimo daug prisidėjo J. Bretkūno „Postilė“ (1591 m.), B. Vilento 1579 į lietuvių kalbą išverstas Liuterio Mažasis katekizmas, S. Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“ (1600 m.).

Liuteronybės ir kitų protestantiškų srovių plitimą prislopino Vilniaus vyskupo V. Protasevičiaus 1569 m. į Lietuvą pakviesti jėzuitai.[1]

Šaltiniai

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių. 77–78 psl.