Kunigų knyga

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search

Kunigų knyga (gr. leutikon, lot. leviticus; hebr. vajjigra „jis pašaukė“) – ­Penkiaknygės, arba Toros, trečioji knyga. Ji yra Biblijos – krikščionių Šventojo Rašto – viena iš 66 dalių.

Ši knyga buvo žydų įstatyminė bazė. Ji yra dekalogo taikymo principai visoms gyvenimo sritims. Tai daugiasluoksnė knyga, apimanti didesnę dalį judėjams svarbių nuostatų bei įsakymų, atspindėtos Dievo garbinimo apeigos nuo Mozės laikų iki Babilonijos tremties (XIII–­VI a. pr. Kr.): aukos (sk. 1­7), kunigų šventimai (sk. 8­10), apeiginio švarumo nuostatai (sk. 11­16), šventumo teisynas (sk. 17­26), atnašų išpirkimas (sk. 27).

Smulkiai aprašytame Senojo Testamento apeigų reikalavime, krikščionys Biblijos tyrinėtojai mato kelio Mesijui paruošimą.

Nuorodos