Kronikų knyga

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search

Kronikų arba Metraščių knyga (hebr. דִבְרֵי הַיָּמִים, graik. παραλείπω – „praleisti“, pažodžiui „apie praleistus dalykus“) – Šventojo Rašto Senojo Testamento knyga, kurios autorystė tradiciškai yra priskiriama Ezrai. Tai apibendrinta biblinė istorija, prasidedanti išrinktosios tautos giminėmis, pasakojanti apie Dovydo karus, šventyklos statybas ir besibaigianti Babilono nelaisve.

Iš pradžių Metraščių knyga buvo viena knyga; jos dalinimas į dvi knygas atėjo iš Septuagintos. Pradedant XV amžiumi šis dalinimas prigijo žydų Biblijoje (Tanache). Talmude Metraščių knyga minima kaip paskutinioji Raštų skyriuje. Tačiau kai kur ji yra pradžioje. Septuagintoje Metraščių knyga yra tarp istorinių knygų ir eina po Karalių knygos. Šis eiliškumas perėjo į Vulgatą.

Metraščių knyga pateikia Izraelio istoriją nuo karaliaus Dovydo (XX a. iki Metr.) iki Judo karalystės žlugimo karaliaus Sedekijo valdymo metais (VI a. iki Metr.). Ilgokas įvadas, sudarytas iš įvairių raštų, paruošia tinkamą foną knygos pasakojimui. Knyga baigiasi Kyro edikto ištrauka, paskolinta iš Ezros knygos. Kronikų (Metraščių) knygą galima padalinti į tris pagrindines dalis: 1. Įvadas (1 Metr. 1-9); 2. Izraelio istorija valdant Dovydui ir Saliamonui (1 Metr. 10 - 2 Metr. 9); 3. Judo karalystės istorija nuo Saliamono karalystės skilimo iki jos žlugimo (2 Metr. 10-36).

Parašymo vieta – Jeruzalė. Užbaigimo laikas – 460 m. iki Kr. Aprašomas laikotarpis – nuo 1037 m. iki 537 m. iki Kr.

Nuorodos