Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Konfesija (lot. confessio – išpažinimas) – tikėjimo išpažinimo ypatumas, pasireiškiantis tam tikro religinio mokymo ribose. Taip pat gali reikšti tikinčiųjų susibūrimą, palaikantį šį tikėjimo išpažinimą. Pavyzdžiui, krikščionybėje, bažnyčios, turinčios skirtingas pagrindu laikomas dogmas, sudaro konfesijas (arba denominacijas). Nors konfesinis dalijimas taikytinas visoms religijoms, „konfesijos“ terminas vartojamas religijotyrininkų daugiausiai skiriant išpažinimus krikščionybėje.

Konfesinis krikščionybės padalijimas

Vieningos nuomonės apie krikščionybės skirstymą į išpažinimus bei konfesijų skaičių nėra. Tačiau plačiai paplitusi nuomonė, kad krikščionybė skirstoma į tris konfesijas – stačiatikybę, katalikybę ir protestantizmą. Dėl tokio supaprastinto padalijimo vienoje konfesijoje atsiduria išpažinimas, iš tiesų priklausantys labai skirtingoms grupėms.

Taip prie protestantizmo, be protestantiškų bažnyčių (liuteronybė, kalvinizmas, anglikonybė), atsiskirusių nuo Romos katalikų bažnyčios Reformacijos laikais ir išsaugojusių pagrindinius bažnytinio tradicingumo principus, yra priskiriami judėjimai, atskilę nuo paties protestantizmo, kaip baptizmas, adventizmas, sekmininkija ir kitos srovės, radikaliai pakeitusios protestantišką tikėjimo išpažinimą, ir yra priskiriami prie neoprotestantizmo arba Radikaliosios reformacijos. Dar mažiau protestantizmo pakraipai tinka daugybė marginalinių srovių, įžymiausios iš jų yra Jehovos liudytojai, mormonai ir munistai.

Ne mažiau paprastesnė situacija su ortodoksinėmis bažnyčiomis. Save prie katalikybės priskirianti Senoji katalikų bažnyčia ir kitos grupės, vadinančios save katalikiškomis, nėra pripažįstamos Romos katalikų bažnyčios, kadangi pagrindinis katalikybės ženklas yra Romos popiežiaus pripažinimas Bažnyčios galva.

Prie stačiatikybės save priskiria dvi skirtingos bažnyčių grupės, kurios laiko save ortodoksinėmis – Senovės Rytų stačiatikių bažnyčios (Armėnų, Koptų, Etiopijos ir kt.) ir Rytų stačiatikių bažnyčios, besilaikančios Bizantijos tradicijų.

Taigi, siekiant sudaryti realesnę ir labiau suprantamą krikščionybės dalijimo į konfesijas, schemą, tikslinga imtis grupavimo pagal jų formavimosi ir išpažinimo chronologiją.

Krikščioniškos konfesijos pagal jų atsiradimo chronologiją

Konfesinis krikščionybės padalijimas

Lietuvoje įstatymais patvirtinta tikėjimo išpažinimo laisvė. Visos konfesijos yra lygios prieš įstatymą. Taip pat mūsų valstybė neturi valstybinės religijos, tačiau aiškiai pastebima Valstybės parama vyraujančiai Romos katalikų bažnyčiai. Taip pat yra uždaras ratas tradicinių religijų, turinčių ypatingas privilegijas. Religinių bendrijų įstatymas skelbia: „Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.“ Kitos bendrijos, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, gali gauti tik „valstybės pripažintų religinių bendrijų“ statusą. Šiuo metu tokį statusą turi Lietuvos Evangelikų Baptistų Bendruomenių Sąjunga ir Septintosios Dienos Adventistų Bažnyčia.

Nuorodos