Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Judaizmas (graik. Ἰουδαϊσμός) – viena iš senovės etninių religijų, senovės judėjų, gyvenusių šiuolaikinėje Izraelio teritorijoje, tikėjimas, tęsiamas šiuolaikinių žydų. Religijos pagrindu (pagal Tanachą) tapo Dievo pažadai Abraomui apie 1750 m. iki Kristaus ir papildytas Mozės įsakais apie 1300 m. iki Kristaus. Pavadinimas kilęs nuo biblinio patriarcho Jokūbo sūnaus Judo vardo.

Judaizmas grindžiamas visagalio Kūrėjo koncepcija, kurio valia ir ypatingas požiūris į žydų tautą atsispindi Toroje (ją sudaro pirmos penkios Biblijos knygos – Penkiaknygė), į kurią įeina istorija, įstatymai ir teisingos elgsenos taisyklės.

Be Izraelio, didelė dalis tikinčiųjų judėjų gyvena JAV, buvusioje TSRS (Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijoje, Ukrainoje), Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje.

Iš viso judaizmą išpažįsta apie 15 milijonų žmonių: 6 mln. Azijoje, 6 mln. Amerikoje, 2 mln. Europoje, kiti – Afrikoje ir Australijoje.

Pagrindinis judaizmo principas – tikėjimas vienu Dievu. Pagrindiniu principu yra laikoma Toros frazė: „Mylėk savo artimą, kaip patį save“.

Tora pasakoja, jog dvylikos Jokūbo sūnų – 12 Izraelio giminių palikuonys pateko į Egipto vergovę. Dievas siuntė Mozę išlaisvinti jų. Po to, kai Dievas siuntė Egiptui 10 bausmių, faraonas paleido izraelitų tautą, tačiau paskui persigalvojęs mėgino vytis išleistuosius, po ko žuvo su savo kariuomene Raudonojoje jūroje. Šis įvykis prisimenamas per žydų Paschos šventę.

Judėjai tiki pomirtiniu pasauliu, tačiau daugiausia dėmesio skiria žemiškajam gyvenimui. Judaizmo pradininku galima laikyti Mozę (apie 1250m. iki Kr.), kuriam Dievas perteikė Torą. Toros, arba „Įstatymo“ skaitymai – viena svarbiausių apeigų dalis sinagogose (surinkimuose), ten pat tikintieji kreipiasi į Dievą su malda.

Torą sudaro 613 įstatų: 238 įsakymų ir 365 draudimų – tai Dievo paliepimai, kuriais turi vadovautis judėjai. Kitos tautos, pagal judaizmą, turi vykdyti taip vadinamus „Septynis Nojaus sūnų įsakymus“.

Judėjai švenčia šabą – diena, kuri primena apie paskutiniąją Dievo kūrybos dieną. Šabo dieną negalima dirbti, o reikia ilsėtis ir skirti ją Dievui.

Judėjų šventa vieta yra – Vakarinė arba „Raudų siena“. Prieš maždaug 2000 metų pagal tuometinio karaliaus Erodo paliepimu buvo perstatyta Jeruzalės šventykla. Šiuo metu, Raudų siena – vienintelė išlikusi šventyklos siena (68 m. romėnai sugriovė likusią šventyklos dalį). Todėl iš viso pasaulio žydai suvažioja pasimelsti prie identiškos šventyklos sienos.

Nuo senovės įžymiausias judėjų simbolis yra – šešiakampė, taip vadinama Dovydo žvaigždė. Taip pat menora – septynžvakė žvakidė, kuri pasak tradicijos, buvo naudojama Saliamono šventykloje Jeruzalėje.

Judaizmo kryptys

Istorikas Juozapas Flavijus aprašo sekančias judaizmo kryptis: sadukėjai, fariziejai, ir esėjai. Išskirtiniai požymiai: sadukėjai tarnavo šventykloje, netikėjo būsimu kūno prisikėlimu, nemirtinga siela ir Mesijo atėjimu; fariziejai sukūrė Talmudą Toros pagrindu, uoliai laikėsi visų nuostatų; esėjai nepripažino Antrąją Šventyklą, atsiribojo nuo pasaulietinės valdžios.

Šiuolaikinis judaizmas

Vieni iš judaizmo išpažinėjų, gyvenančių Lietuvoje – yra karaimai. Ši pakraipa atsirado apie VIII a. Babilone. Skirtingai nei kiti judėjai, karaimai nepripažįsta Talmudo. Atsiriboję nuo kitų judėjų, per keletą amžių jie tapo nedidele savarankiška etnine ir konfesine grupe. Todėl dauguma žydų karaimus laiko atskira religija, o ne judaizmo kryptimi. Karaimai gyvena Lietuvoje, jų yra apie 250 išpažinėjų.

Samariečiai, išvengę Babilono nelaisvės, nesugebėjo išsaugoti Toros originaliu jos pavidalu, todėl judėjų taip pat nėra laikomi pilnaverte judaizmo kryptimi.

Šiais laikais egzistuoja keletas judaizmo pripažįstamų krypčių: rekonstruotas judaizmas, konservatyvusis judaizmas, reformuotas judaizmas, mesianistinis judaizmas ir kt. Šias formas jungia tai, jog visos jos išpažįsta Torą kaip Dievo duotą Įstatymą visiems laikams.

Labiausiai paplitusį, vadinamąjį ortodoksinį judaizmą taip pat galima padalinti į keletą krypčių: chasidai, hipersionizmas, litvakai, šiuolaikinis ortodoksinis judaizmas.