Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jeruzalė – senovės Izraelio karalių, vėliau Judėjos karalystės sostinė ir vienas garsiausių pasaulio miestų. Jeruzalė įsikūrusi Judėjos kalvose (800 m virš jūros lygio) neprieinamas nei iš jūros, nei upe. Į visas puses, išskyrus šiaurę, leidžiasi statūs šlaitai. Rytuose, tarp Jeruzalės (su šventykla) ir Alyvų kalno, yra Kedrono slėnis. Trečiasis, vidurinis slėnis, įsirėžęs į patį miestą, skiria šventyklos teritoriją ir Dovydo miestą nuo aukštutinės vakarinės dalies.

Istorija

Kadaise Jeruzalė vadinosi Salemu, kurio karalius Abraomo laikais buvo Melchizedekas. 1800 pr. Kr. miestas tikrai egzistavo. Tai buvo jebusiečių tvirtovė (Jebusas), ją karalius Dovydas užėmė ir padarė savo sostine. Jis nusipirko žemės šventyklai ir atgabeno į Jeruzalę Sandoros skrynią. Jo sūnus, karalius Saliamonas, pastatė Dievui šventyklą, ir nuo tada Jeruzalė – "Šventas miestas", iš pradžių tik judėjų, o vėliau ir krikščionių bei musulmonų. Be to, Saliamonas pastatė dailių rūmų ir visuomeninių pastatų. Jeruzalė buvo politinis ir religinis centras, į kurį per didžiąsias metines šventes suplaukdavo minios žmonių.