Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jėzus Kristus

Jėzus Kristus - יהושוע (hebr. skaitome Ješua), Ιησούς Χριστός (gr.), Iesus Christus (lot.), dar žinomas kaip Jėzus iš Nazareto (gimė apie 4 iki m.e., mirė apie 29-33 m.e) – vienos iš pasaulinių religijų – krikščionybės įkūrėjas, Šventojo Rašto pagrindinis asmuo.

Vardas „Jėzus“ yra graikiškas aramėjiško Ješua trumpinys, reiškiantis „Jahvė yra išgelbėjimas“. Kristus (gr. Χριστός) – tai graikiškas aramėjiško žodžio „mešija“ (mesijas, t. y. „pateptasis“) vertimas.

Krikščionybėje Jėzus ne tik istorinė asmenybė, bet Dievo Sūnus ir pats Dievas, nužengęs į žemę žmogaus kūne, kad įvykdytų žmonių išgelbėjimą nuo amžinos dvasinės pražūties. Jis yra visko pradžia ir priežastis, o taip pat visko užbaigėjas.

Jėzaus gyvenimas

Krikščioniška pozicija

Jėzaus gyvenimą žemėje aprašo keturios Šventojo Rašto knygos, vadinamos evangelijomis: Mato, Morkaus, Luko ir Jono.

Dar iki Jėzaus gimimo Senojo Testamento pranašai kalbėjo apie ateisiantį Mesiją, kuris išgelbės tautą. Senajame Testamente, kaip tiki krikščionys, yra apie 300 pranašysčių apie pirmą Kristaus atėjimą ir apie 500 apie antrą – visi parašyti šimtus metų iki Kristaus gimimo.

Jėzus Kristus gimė Betliejaus mieste, kuomet Šventoji Dvasia nužengė ant dievobaimingos merginos, vardu Marija. Šiame procese nedalyvavo vyras, todėl jis vadinasi „nekaltuoju prasidėjimu“. Marija buvo ištekėjusi už žmogaus, vardu Juozapas, kuris buvo kilęs iš karališkosios Dovydo giminės.

Gimęs vaikelis buvo pavadintas Jėzaus vardu kaip nurodė angelas. Jo gimimo metu danguje užsižiebė didelė žvaigždė, kurią sekdami į Betliejų buvo atvykę išminčiai iš Rytų šalies, suprasdami kad gimė didis žmogus ir norėdami jį pasveikinti.

Kada Jėzui buvo 30 metų, jis išėjo 40 dienų į dykumą pasninkauti, kur buvo šėtono gundomas, o grįžęs pradėjo savo tarnystę. Jis išsirinko 12 mokinių, kartu su kuriais keliavo, mokė, darė stebuklus ir kuriems perteikė visą savo mokymą.

Labiausiai Jėzus peikė tuometinę religinę vadovybę už veidmainiavimą ir neadekvačių nuostatų ir taisyklių užkrovimą ant žmonių. Daug diskutavo tais klausimais su fariziejų ir sadukėjų religinėmis mokyklomis. Kadangi Jėzus buvo pripildytas Dievo išminties, ne vienas jam prieštaraujantis negalėjo atsilaikyti, todėl netrūko, kad religinė valdžia pradėtų nekęsti Jėzaus ir jo mokymo, kas vėliau privertė jų imtis žiaurių priemonių susidorojant su Kristumi.

Gyvenimo žemėje metu, Jėzus padarė ne vieną žymų stebuklą: gydė žmonių ligas, aklumą, paralyžių, išvarinėjo demonus, pamaitino 5 tūkstančius žmonių dviem žuvim ir 5 duonomis, prikėlinėdavo žmones iš numirusių, ėjo ežero paviršiumi ir t. t.

Tarp 12 Jėzaus mokinių buvo žmogus vardu Judas Iskarijotas. Jis buvo iždininkas Jėzaus draugijoje ir nevengė vogti pinigus. Baigėsi tuo, kad galų gale šis žmogus išdavė Jėzų jo nekenčiantiems Įstatymo mokytojams, kurie atėję nakčia, suėmė Jėzų ir po išjuokimo ir korumpuoto teismo perdavė Jį Romos valdžiai su rekomendacija nužudyti. Pilotas, vadovavęs provincijai, nematė Jėzaus kaltės ir nenorėjo jo žudyti, tačiau bijodamas minios ir norėdamas įtikti vietinei valdžiai, pasidavė ir atidavė Jėzų mirčiai ant kryžiaus. Po ilgų valandų kankinimosi Jėzus Kristus mirė.

Šventasis Raštas teigia, kad Jėzaus mirtis tapo žmonių atpirkimu nuo amžinos žmogaus sielos mirties ir atvėrė kelią į susitaikymą su Dievu. Ši gėdinga mirtis tapo pergale prieš nuodėmę, šėtoną ir mirtį.

Po 3 dienų, kaip ir pranašavo, Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų. Po savo mirties Jis daugeliui pasirodė, buvo susitikęs su mokiniais ir mokė juos paskutinių ypatingų tiesų. Ir galiausiai, vietoje, kur buvo susirinkę daugiau kaip 500 tikinčiųjų, Jėzus atsisveikinęs ir davęs nurodymą skelbti Evangeliją ir pažadą visada būti su tikinčiaisiais, pakilo į dangų. Angelai pasirodė visą tai mačiusiems ir pranešė, kad lygiai tokiu pat būdu Jėzus grįš antrą kartą laikų pabaigoje, pasiimti savuosius ir įvykdyti teismą nedoreliams.

Mokymas

Jėzus iš esmės neatnešė naujo mokymo. Jis sakė, atėjęs įvykdyti Įstatymo, su kuriuo susitvarkyti nepajėgė nė vienas žmogus. Tačiau pragyvenęs gyvenimą be nuodėmęs, Jis įvykdė visą žydų religinį Įstatymą.

Ir vis dėlto Kristus atnešė naują radikalų požiūrį į Mozės Įstatymą, aiškindamas ir interpretuodamas jį taip, kaip niekas kitas. Kristaus mokymas yra plačiau pateikiamas apaštalų Pauliaus, Jokūbo, Judo, Jono ir Petro laiškuose bažnyčioms ir atskiriems tikintiesiems.

Jėzus Kristus įkūrė bažnyčią – tikinčiųjų šeimą, kuri veikia kaip vienas kūnas, turintis daug narių ir įkūnijantis Kristaus Nuotaką.

Įžymios Jėzaus Kristaus frazės

Neteiskite ir nebūsite teisiami.

Palaiminti vargši dvasia, nes jų yra Dangaus Karalystė.

Mylėkite savo priešus ir laiminkite jus nekenčiančius.

Kas duos tau per kairį žandą, atsuk jam dešinį.

Atleiskite ir jums bus atleista.

Kaip norite, kad jums darytų žmonės, tą ir jus darykite jiems.

Kas turi ausis, teklauso!

Nėra nieko slapto, kas nepasidarytų žinoma.

Atiduokite Ciesoriui, kas Ciesoriaus, o Dievui – kas Dievo.

Ramybė šiems namams.

Kas nori sekti paskui mane, teišsižada pats savęs, pasiima savo kryžių ir teseka manimi.

Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę, negu turtingam įeiti į Dievo Karalystę.

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Kas nepriims Dievo Karalystės kaip vaikas, nepaveldės jos.