Izaokas

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search
Abraomas ir Izaokas, dailininkas Rembrantas.

Izaokas − anot Biblijos, Dievo žadėtasis Abraomo ir Saros sūnus, gimęs, kai tėvai jau buvo per seni, kad galėtų susilaukti vaikų. Po Izaoko gimimo praėjus keleriems metams, Dievas išbandė Abraomo tikėjimą, liepdamas paaukoti savo sūnų. Angelas sulaikė Abraomą, kai šis jau buvo bežudąs savo sūnų Izaoką. Abraomui Dievas atsilygino dar kartą pakartodamas pažadą, kad iš jo palikuonių kilsianti didelė tauta.

Sulaukęs 40 metų, Izaokas vedė iš Harane gyvenusios Abraomo giminės jam išrinktą mergaitę − Rebeką. Praėjus daugeliui metų Dievas išklausė Izaoko maldą duoti jam sūnų, gimė dvyniai, Ezavas ir Jokūbas. Dievas davė Izaokui tokį pat palaiminimą kaip Abraomui.

Izaokui susenus ir beveik apakus, jis buvo apgautas ir vietoj vyresniojo dvynio Ezavo, palaimino Jokūbą. Po šio įvykio Jokūbas paliko namus, tačiau praėjus kuriam laikui trumpam sugrįžo ir spėjo pasimatyti su tėvu prieš jo mirtį.

Biblijos teigimu, Izaokas mirė sulaukęs 180 m.

Kartu su savo tėvu Abraomu ir sūnumi Jokūbu, Izaokas tapo būsmosios Izraelio tautos patriarchu.

Šaltiniai

Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.