Ilaba

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search

Ilaba – karo dievas Mesopotamijos mitologijoje. Didžiausią svarbą dievybės kultas įgavo Akado imperijos laikotarpiu, Ilaba laikytas asmeniniu Akado karalių dievu. Aptikta šiuo laikotarpiu datuojamų cilindrinių antspaudų su Ilabos vardu. Babilone būta šio dievo šventyklos.[1]

Karaliaus Sargono įraše Ilaba, asmeninis valdovo dievas, tapatinamas su Zababa.[2] Minima, kad Ilabos vėzdo galia padėjusi Sargonui įveikti Uruką.[3] Žlugus Akado imperijai, nunyko ir Ilabos kultas, dievybė minima tik kelete įrašų.[1] Apie 1600 m. pr. m. e. Ilabos kultas dar buvo paplitęs Maryje tarp amoritų. Teigiama, jog Ugarito dievų sąrašuose minimas ilib gali reikšti Ilabą, tačiau tas pats žodis ilib buvo vartojamas ir bendresne reikšme (pvz., Akchato epe ilib įvardijamas šeimos dievas).[4] Ilaba paminėtas kudurru akmens, datuojamo VIII a. pr. m. e., įraše. Viename aiškinamajame babiloniečių astronominiame tekste Akėčių žvaigždynas įvardijamas „Ilabos ginklu“.[1]

Ikonografijoje Ilaba nėra vaizduojamas. Vis dėlto būta bandymų Ilabą sieti su vadinamąja „figūra su vėzdu“.[1]

Pats vardas Ilaba sudarytas iš akadų kalbos žodžių, reiškiančių „dievas“ ir „tėvas“.[5]

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 106–107. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. Yağmur Heffron, 'Zababa (god)', Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses, Oracc and the UK Higher Education Academy, 2016. Nuoroda tikrinta 2019-11-10.
  3. William J. Hamblin. Warfare in the Ancient Near East to 1600 BC: Holy Warriors at the Dawn of History, Routledge, 2006.
  4. K. Van Der Toorn. Family Religion in Babylonia, Ugarit and Israel: Continuity and Changes in the Forms of Religious Life, Brill, 1996, p. 156.
  5. Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 807.


This page was moved from wikipedia:lt:Ilaba. It's edit history can be viewed at Ilaba/edithistory