Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fariziejai – griežta judėjų sekta, greičiausiai susikūrusi II a. pr. Kr. Didžioji šios sektos narių dalis buvo ne kunigai, o paprasti žydai, stropiai laikęsi Įstatymo. Dažnai fariziejai taip išplėsdavo įstatymų taikymą, kad tapo labai sunku jų laikytis. Vienas iš kraštutinių pavyzdžių – draudimas dirbti šabo dieną. Tai reiškė draudimą nueiti daugiau kaip kilometrą nuo savo miesto, bet ką nešti, užkurti namuose židinį.

Nors Jėzaus Kristaus laikais fariziejai buvo didžiausia judėjų sekta, jų tebuvo maždaug 6000. Dauguma jų buvo labai dievobaimingi, bet gana dažnai niekindavo nenorinčius ar negalinčius laikytis jų sudėtingų įstatymų. Tokius žmones fariziejai vadindavo nusidėjėliais.[1]

Šaltiniai

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.