Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Esteros knyga (hebr. אֶסְתֵּר) – yra Šventojo Rašto ir Tanacho knyga. Tradiciškai knygos autoriumi yra laikomas Mardochajas (Mardochėjus), Esteros dėdė.

Knyga parašyta senovės hebrajų kalba, tačiau su persų bei aramėjų žodžių priemaišomis. Nors hebrajiškame knygos tekste nė karto neminimas Dievo vardas, ji persmelkta giliu religingumu.

Pagrindinė knygos herojė yra Estera – hebrajo Mardochajo, gyvenusio Sūzuose, giminaitė ir auklėtinė. Kada karalius Artakserksas rinkosi sau naują žmoną, jis pasirinko būtent Esterą.

Vienas iš Ahasvero dvariškių, amalekitas Hamanas, užsitarnavo karaliaus palankumą ir buvo pagerbtas tautoje. Tačiau jis buvo labai susierzinęs, kai pastebėjo, kad skirtingai nuo kitų žmonių, hebrajas Mardochajas nesilenkia jam. Todėl, sumezgęs intrigų tinklą, jis pasiekė, jog karalius duotų leidimą sunaikinti visą žydų tautą.

Tai sužinojęs, Mardochajas pareikalavo, jog Estera užstotų savo tautą prieš karalių. Nepaisant griežto tuometinio Karalystės etiketo, kurio pažeidimas grėstų jai padėties ir net gyvybės praradimu, Estera pasirodo Artakserksui be jokio kvietimo ir įkalba aplankyti jos surengtą puotą, kurios metu ir kreipėsi jo pagalbos užstojant žydų tautą.

Sužinojęs Hamano intrigų potekstes, karalius supykęs, liepė pakarti Hamaną tose pačiose kartuvėse, kurias jis paruošė Mardochajui. Kadangi karalius negalėjo atšaukti savo įsakymo, todėl išleido naują: kad žydai gali priešintis kažkam norint juos nužudyti. Tokiu būdu žydai paėmė į rankas ginklus ir gindamiesi nužudė nemažai savo priešų, tarp jų ir dešimt Hamano sūnų.

Šio įvyko atminimo proga, žydai iki šiol švenčia Purimo šventę, kuomet linksimasi ir rengia karnavalus.

Nuorodos