Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dievas – įvairiose pasaulio religijose aukščiausia, pasaulį kurianti ir jo egzistavimą palaikanti jėga (jėgos) arba asmenybė (asmenybės).

Krikščionybėje ir judaizme – antgamtinė, aukščiausioji, dvasinė substancija arba esybė, Visatos kūrėjas ir valdovas, būties ir visų dalykų pradžia ir priežastis.

Bibliniai Dievo vardai

Kadangi paprastam žmogui pilnai suvokti Dievą neįmanoma, jis apibūdinamas vardais, išreiškiančiais Jo savybes. Šventajame Rašte Dievas vadinamas keliais pavadinimais, kurie išreiškia Jo esybę, veikimą, galybę ir atributus. Pagrindiniai yra: El, Elion, Eloah, Elohim, Šaddai, Adonai, Jahvė (Jehova) ir Sabaotas. Lietuvių kalboje taip pat vartojami – Esantysis, Visagalis, Aukščiausiasis ir kt.

Plačiau žiūrėkite – Dievo vardas.

Ryšys su Dievu

Krikščionims pagrindiniu Dievo pažinimo šaltiniu yra Šventasis Raštas, laikomas Dievo laišku žmonėms. Malda laikoma meditaciniu laiku, kai tikintysis gali išsakyti savo norus ir jausmus Dievui, o Dievas gali kalbėti žmogui.

Krikščionys laiko, kad žmogus yra pernelyg nusidėjęs, kad galėtų kreiptis į Dievą ir būti Jo artume, tad vienintelis kelias į Dievo artumą – yra tikėti Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus aukos ant kryžiaus galia.