Arubainė

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search
Bronzinė deivės Arubainės statulėlė, atrasta atliekant Teišebaini kasinėjimus (Armėnijos istorijos muziejus)

Arubainė (dar Arubaini, Uarubaini, Uarubani; urartų k. D a-(a-)ru-ba-(i-)ni / u-a-ru-ba-ni) – aukščiausioji deivė urartų mitologijoje, aukščiausiojo dievo Haldžio žmona.

Kaip nurodoma urartų dantiraščio tekstuose, deivei Arubainei turėjo būti aukojama viena karvė ir viena avis.[1] Buvo iškelta prielaida, kad Arubainė atliko ir vaisingumo dievybės vaidmenį.[2]

714 m. pr. m. e. vykusio Asirijos valdovo Sargono II karinio žygio aprašyme deivė Arubainė įvardijama Barbartu (anksčiau vardas kai kada dar būdavo perrašomas Bagmaštu). Iš pradžių manyta, jog Barbartu – savarankiška dievybė, nepriklausiusi urartų panteonui. Būta teigiančių, kad ši deivė buvo vietinė Musasiro miesto dievybė.[3][4] Visgi vėliau paaiškėjus naujiems duomenims, tyrinėtojų nuomonė pasikeitė ir dabar manoma, kad Barbartu tėra vienas deivės Arubainės vardo užrašymo variantų.[5][6][2]

Remdamiesi galima deivės vardo perraša Bagmaštu, savo samprotavimus grindė įvairūs autoriai, tarp jų ir iranistas E. A. Grantovskis. Anot jo, tai iranietiškos kilmės deivė, kurios vardas kilęs iš Baga-mazda, ji garbinta Musasire kaip Haldžio sutuoktinė.[7]

Šaltiniai

  1. Меликишвили Г.А. Урартские клинообразные надписи // Вестник древней истории. — Москва, 1953 — 1954. — № 1 — 4, 1953; 1, 1954.
  2. 2,0 2,1 Биягов Л.Н. К вопросу об интерпретации Халди и Арубани-Багбарту. // Вестник общественных наук. — 1974. — Вып. 11. — С. 98—101.
  3. Меликишвили Г.А. Наири-Урарту. — Тбилиси: Издательство Академии Наук Грузинской ССР, 1954. — С. 161. — 446 с. — 1000 экз.
  4. Пиотровский Б. Б. Ванское царство (Урарту) / Отв. ред. И. А. Орбели. — Москва: Издательство Восточной литературы, 1959. — С. 223. — 286 с. — 3500 экз.
  5. Zimansky P.E. Ancient Ararat, A Handbook of Urartian Studies. — New York: Caravan books, 1998. — С. 87. — 332 с. — ISBN 0-88206-091-0.
  6. Barnett R.D. Urartu // Edwards I.E.S., Gadd C.J., Hammond N.G.L., Boardman J. Cambridge Ancient history. — London: Cambridge University Press, 1982. — Vol. 3, part 1. — P. 314—371. — ISBN 0-521-22496-9.
  7. Грантовский Э. А. Ранняя история иранских племен Передней Азии. М., 1970. 2-е изд. М., 2007. С.343-349