Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apaštalas (gr. apostolos – pasiuntinys) – Jėzaus Kristaus išrinktas mokinys.

Naujajame Testamente apaštalais vadinami Simonas Petras, Jokūbas (Zebediejaus sūnus), Jonas, Andriejus, Pilypas, Baltramiejus, Matas, Tomas, Jokūbas (Alfiejaus sūnus), Tadas, Simonas Uolusis ir Judas Iskarijotas (po mirties jį pakeitė Motiejus). Apaštalu vadinamas ir Paulius iš Tarso, krikščionybę priėmęs po Jėzaus mirties.

Apaštalų skaičius simbolizuoja 12 Izraelio genčių ir rodo Jėzaus Kristaus mokymo universalumą. Evangelistas Lukas apaštalo terminą vartojo kaip sinonimą tiesioginiam Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo liudininkui apibūdinti. Ankstyvojoje krikščionybėje apaštalais dar buvo vadinami religinių bendruomenių vadovai, misionieriai.[1]

Apaštalai išvardyti Mato 10:2, Morkaus 3:14, Luko 6:12, Apaštalų darbų 1:13, 26.

Šaltiniai

  1. Apaštalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001