Antroji Karalių knyga

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search

Antroji Karalių knygaŠventojo Rašto Senojo Testamento knyga. Toks knygos pavadinimas randamas žydų Biblijoje (Tanache), o taip pat katalikų bei protestantų kanone. Septuagintoje ir stačiatikių kanone atitinka Ketvirtąją Karalysčių knygą.

Tai Pirmos Karalių knygos tęsinys, aprašantis tolimesnius įvykius, vykusius Judo ir Izraelio karalystėse. Tai yra paskesnių 29 monarchų istorija – 12 šiaurinės Izraelio karalystės ir 17 pietinės Judo karalystės valdovų. Taip pat aprašo pranašų Elijo, Eliziejaus ir Izaijo darbus. Knygoje atspindimi įvykiai, nuvedę link Samarijos ir Jeruzalės sunaikinimo.

Knygos autorius, arba medžiagos surinkėjas nėra nurodomas. Pagal kalbos, stiliaus ir struktūros ypatumus, daroma prielaidą, kad tai – pranašas Jeremijas. Daugelis hebrajiškų frazių ir posakių būdingi tik Karalių ir Jeremijo knygoms, o kitur Biblijoje jų nėra. Pirmoji knyga pradėta rašyti, matyt, Jeruzalėje, o antroji baigiama greičiausiai Egipte apie 580 prieš Kristų, kadangi pabaigoje kalbama apie įvykius, vykusius tais metais (2 Kar. 25:27).

Nuorodos