Adadas

Iš Logos.
Jump to navigation Jump to search

Adadas – asirų vėjo, audros, žaibų dievas, garbintas akadų, babiloniečių, asirų, kanaaniečių, Sirijos aramėjų. Šios dievybės ženklai buvo audra ir žaibai. Dažnai tapatintas su Baalu (dangaus valdovu). Adado sutuoktinė – Astartė.

Helenizmo laikais tapatintas su Dzeusu ir Jupiteriu.

2 tūkst. pr. Kr. pabaigoje svarbiausios Adado kulto vietos buvo Chalebas, Damaskas, vėliau - Dura Europas ir Baalbekas.

Kartais vaizduojamas kaip baubiantis jautis. Buvo kuriamos Adado stelos, kuriose iškaldavo tris žvaigždes (vėliau naudotos V. Europos karalių drabužių simbolikoje).[1]

Šaltiniai

  1. Adadas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001