Iš Logos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šabo vaišės – šeimos suėjimo šventė

Šabas (hebr. שבת, šabbāt, „poilsis“) – kassavaitinė judėjų šventė, skirta poilsiui. Šabas prasideda penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigia šeštadienio vakare (tradiciškai – kai danguje pamatomos 3 žvaigždės). Šią dieną nedirbti liepiama ketvirtuoju įsakymu:

„Šešias dienas bus dirbama, o septinta diena yra visiško poilsio šabas – šventoji sueiga. Nedirbsite jokio darbo; tai šabas [skirtas] VIEŠPAČIUI visose jūsų gyvenvietėse“ (Kun. 23, 3).

Šabo metu judėjai turi prisiminti viską, ką Dievas dėl jų padarė, ypač išvadavimą iš Egipto vergijos. Taip pat šabas primena, jog Dievas per šešias dienas sukūrė visatą, o septintąją dieną ilsėjosi, primena apie Dievo pažadėtus Mesijo laikus ir leidžia juos per šabą pajusti.

Šabo dieną judėjams draudžiama dirbti, kurti ugnį maisto gaminimui ar netgi toli keliauti iš savo namų. Talmude surašyti 39 darbai, kuriuos rabinai draudžia dirbti per šabą. Mozės laikais už darbą šabo metu buvo numatyta mirties bausmė – užmėtymas akmenimis.

Evangelijose Jėzus Kristus vadinamas šabo Viešpačiu, primenama, kad šabas sukurtas žmogui, o ne žmogus šabui.

Dalis šio straipsnio teksto yra paimta iš Vikipedijos, kur jam taikoma Creative Commons Attribution/Share-Alike licencija. (žiūrėti autorius)